1918 m. paskelbtame Žemės ūkio ministerijos Veterinarijos departamento statuto projekte pirmą kartą Lietuvoje iškeltas aukštosios veterinarijos mokyklos steigimo reikalas.

1922 m. Kauno universiteto Medicinos fakulteto tarybos posėdyje nutarta atidaryti Veterinarijos skyrių. 1922 metų rudenį į Veterinarijos skyriaus I kursą buvo priimtas 41 studentas ir 11 laisvųjų klausytojų, o į II - 8 studentai ir 1 laisvasis klausytojas. Studentų mokymui buvo skirtas vienas 70 kv. metrų ploto pastatas, todėl kai kurie dėstytojai paskaitas skaitė ir laboratorinius darbus vedė savo butuose. Praktinis studentų mokymas vyko Karo veterinarijos ligoninėje, Šančiuose, o vėliau - I husarų pulko veterinarijos ligoninėje, Žaliakalnyje.

Lietuvos Respublikos vyriausybė Veterinarijos skyrių universitete įsteigė galvodama ne vien apie gyvulininkystės ūkio pažangą, bet ir apie mėsos bei pieno pramonės kūrimą. Nemažos reikšmės turėjo ir krašto apsaugos interesai, nes daug veterinarijos specialistų reikėjo kariuomenės arklių veterinarinei priežiūrai ir gydymui.

1929 m. Kauno universiteto Medicinos fakulteto Veterinarijos skyrius dėl lėšų stokos buvo uždarytas. Bandymas rengti veterinarijos gydytojus Kauno valstybiniame universitete nepavyko, nes stigo pedagogų, menka buvo mokymo bazė. Uždarius Veterinarijos skyrių, studentai pasiųsti tęsti studijų į įvairias užsienio valstybes.

Gyvenimas greitai įrodė, kad be savo aukštosios veterinarijos mokyklos apseiti neįmanoma. Gyvulininkystei ir besikuriančiai mėsos bei pieno pramonei, eksportuojamų gyvulininkystės produktų priežiūrai reikėjo vis daugiau veterinarijos gydytojų, o jų parengimas svetur kainavo brangiai.